saldu ant dūšios nuo tavo žodžiųvioletavai kvepiančių alyvomkuriuos aš rudenį užuodžiumėnuliui tarsi stabdžiams dylanto tu man akį merki ir kvietiant juodo žirgo nugaros užsėstidiena akimirkom iš praeities dosnipažėrė imsiu noriu tiestiranką bet vėl ant mano mažutėlės dūšiosnusėda kvapas violetinis kaip slyvašypsausi o aplinkui aukštos pušyskitais kvapais iš atminties prabyla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą