Pavakarys Gilės namelyje

 

Saulėlydis įlipo į pušų viršūnes,

prigėrus jo šviesos gegutė užkukavo,

tyla pečius užklojo: nebelojo šunys,

nešūkavo vaikai... Uodai dainavo

tik man serenadàs, ant vakaro sparnų

sutūpę lyg bebaimiai kamikadzės.

O aš lydėjau debesis į žýgius jų,

apsvaigusius nuo laisvės ir ekstazės.