Metaforų liežuviai

imu save tarytum knygą

skaityti ir stebiuos iš karto:

prieš nosį - puslapiai su špyga!

juos mano pirštai skùbiai varto, 

o akys patikėt negali,

kad šitiek jų išpléšta - trūksta...

eina gyvenimas pro šalį

ir man į sprandą atsidūsta.

nuo to atodūsio - stebuklas! -

atsìverčia vaikystės skyriai.

lyg įžiebtas staiga degtukas

užpildo atmintį, subyra

šviesos liepsnelių ašarėlės

į puslapius ir lieka... skylės.

skaitau save, bet susivėlę

metaforų liežuviai tyli.