Mamyte,

aš tuoj grįšiu, mamyte,

tik lėles sumigdysiu,

kol lelijos apvytę,

žiedelius išlankstysiu

ir pagirdysiu fėjas;

vėjo arfomis groja,

lyg giesmes siuvinėja,

jų piršteliai - kartoja

ilgas meilės rapsodijas, -

šių klausaus kol užmiegu,

kol pro sapno gijas

išsibarsto ant sniego

mano mažas gyvenimas,

iš tavęs į saulytę

it su šākaliu vejamas.

ar sugrįšiu, mamyte?..