už tavo neišsenkamą stiprybędidesnę net už ąžuolo šešėlįkurs į nakties rankas pakliuvęslyg vėjyje pabuvęs susivėlėir ant žvaigždėto skliauto užsikoręsištirpo prisiglaudęs begalybėjkeliu pripidytą pasidžiavimo puodelįuž tavo neišsenkamą stiprybę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą