suskilo žvilgsnis
atsimušęs į išmaniojo ekraną
matau margus gyvenimus ir mintis
anapus ir šiapus
palengva išsibarstau trupiniais
kuriuos sulesa kasdienybė
taip ir nesuspėjusi teisingai padėti taško
mūsų mintys valdo likimą
perskaitau interneto visatoje
ir nusuku akis į pro tramvajaus langus bėgančius medžius
į vieną saulę ištiestos jų šakos
renka spindulius ir nubarsto tik nereikalingą balastą
į vieną mėnulį kyla maldos
susipynusios su išgyvenimo bet kokiomis sąlygomis instinktu
įsikibę vienas kito šaknimis
augina save ir savo vaikus
myluodami nesuskilusiais žvilgsniais
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą