Lyjant

 

Ak, koks gražus lietaus skaidrumas!

jo apgaubti pakvimpa medžiai

it vasaros būties lengvumas,

it pažadas, kad sielos važiai

tuoj to skaidrumo prisipildys,

nuplaus, pagirdys ir augins

tarytum žemė smilgų iltis,

paukščius, stirnaites ir angis.

O jau užaugus pasaulin lėksiu -

gaubly smaigstysiu smeigtukus -

matuosiu savo planetą sieksniais,

ieškosiu mitų apie mus,

užmiršus juos visus surinkti...

Sugrįšiu į tuščius namus

ir vėlei lauksiu lietaus atgimti

per nuskaidrėjusius Kitus.