***

 

einu per prakaitą

prisėmusi batus

žlegsiu

nors kelias dulkinas ir sausas

pro vakarą

pro atvirus vartus

žvilgsniu

išbėgu akys apsiblausę

nuo pilkumos šešėlių

jos nemato

kiek daug šviesos

kiek daug spalvų nakties aky

diena it laumė susivėlė

nes jau suprato

prigėrusi rasos

paskęst gali tiktai savy