Tiek to

 

tiek to sakau

ir atsisukusi į šviesą

žiūriu kaip žydi obelų sodelis

žiedai baltai rausvi ir dideli

jų kvapas tarsi aura gaubia galvas

ir aš galiu prisiekti kad jaučiu

burnoj ištirpusį jų skonį būsimą

tiek to sakau

parodydama nugarą

sunkumų metamiems šešėliams

jie pernelyg ilgi ir pernelyg nebylūs

apsiveja blauzdas erškėtrožių spygliais

ir duria kol išsineri iš odos

pakeldama akis į dėkingumą