Prietarai

Aš žinau, kad nieko nežinau,

kad viltis yra tik durnių motina,

juk, kai juodą katę pamatau,

aš tikiu - ji mano sėkmę juodina.

Beldžiu medin visad tris kartus.

Nusispjaunu sau per kairį petį.

Vis lipu per įpročius senus,

bet ir vėl pakliūnu į verpetą...

Nepabėgsiu nuo savęs pačios,

tos, kuri laimužę šnabždant girdi...

Jei kasdien gyvnesiu iš pradžios,

gal išmokysiu matyti savo širdį?