Dainuoju save

 

dainuoju save

ilgą ilgą it nežinią

pasirėmusią ant palangės šį vakarą

besiklausančios varnėnų solo

ir besimėgaujančios vėjo bučiniais ant kaklo

dainuoju save

nes nemoku išdainuoti tavęs

tavo natos per žemos

tavo partitūra per sunki

nepakeliu apsunkusių nuo gyvenimo natų

dainuoju save

kad išgirstumei šviesą

jos prisirenku rytais spindint rasai

iš saldžiai kvepiančių žiedų ir besišypsančių akių

padaugintų iš dviejų