Buvo vakar ir užvakar buvo.Buvo dienos - daugybė dienų,kuriomis mano prakaitas sruvonuo saulėtekio spinduliųį raudoną vakaro sriubą.Nemačiau, kaip gyvenimas skuba, -tik jaučiau. Žilo mano plaukai,krito tiesiai po kojom į stubą;aš lengva - spalvų per mažai!Be spalvų aš - tik vargšas eskizas...Neatimki, likime, narcizų,gladijolių, bijūnų ir tulpių -sielos soduose žydinčių gaiviai.Bet gyvenimas spalvą iščiulpia...Vis dar buvo diena, buvo... gaila...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą