Save susitikus

Sutikau save ir neatpažinau,-

man drebėjo rankos, kaito veidas

ir pulsavo viduje, jutau,

žemės branduolys. Styrojo laidas

tarsi antena širdin įsmigęs,

atitrūkęs nuo iškelto satelito...

Aš spoksojau sau į veidą kiek sutrikus,

nesuprasdama, kas, po galais, nutiko

ir kada tapau sau svetima? -

iš šešėlio savo kūnu virtusi.

Mano kiemas kvepia Panama, -

mes abi nuo kvapo to apgritusios

tyrinėjame viena kitos akių spalvas

ir nejuntame, kaip vakaras prabunda.

Gūžteliu pečiais staiga. Tai kas, -

būsim dvi: Novà ir Kunigunda.