Kovo veidas

 

Ne vyšnių balti žiedai,

ne putlūs zefyrai ar cukrus

išbiro ant žemės antai...

Nudžiugo sūnūs ir dukros

ir puolė lipdyti senius,

kvatodami - juokas kaip stiklas

uždarė darbštuolius genius,

varnėnus, vieversius. Tikras

atsidengė kovo veidas,

niūrus, papilkėjęs ir šaltas...

Ir vėl ant peties nusileido

ašaros rytmečio baltos.