Penkta savaitės diena. Parkas

 

Parke laikas sustoja.

Ežero vidury - ančių klegesys;

Nesusitaria, kaip visada,

Kuriai lemta tupėti ežero centre.

Tyliai slenka senukas,

Apkrautus krepšiais ratukus tempia paskui save, -

Dievas duos, praleis kelias šiltas valandas bibliotekoje.

Ilgomis uodegomis mosikuoja šarkos,

Eina, aukštai iškeltomis galvomis,

Nesitraukia iš kelio - jų čia karalystė ir valdžia.

Ilgesingai virkteli violančelė. Jos rauda skamba kiaurai per sienas,

Susigeria į parke esančius ir užgesina sielos gaisrus.