***

 

Nei greitai, nei lėtai važiuoju,

sėdėdama ant raudonos, plastikinės sėdynės,

į kuprinę prisikrovusi plastikinių butelių ir šratinukų, 

apsivilkusi drabužiais, kuriuose medvilnės ir vilnos tik dėl kvapo įausta.

Pro langą spigina saulė dar, ačiū dievui, tikra,

bėga medžiai - tikri,

žaliuoja pasėliai - tikri,

šalia ispaniškai kalbasi dvi moterys - tikros.

Sąmoningumas irgi tikras.

Tik įpročiai mano plastikiniai...