Aš - žemės sluoksnis,Užsiklojęs kitais sluoksniaisIr laukiąs savo atradėjo.Kada nors prabusiuNuo įkiraus kutenimo,Nebežinodama,Kokia esu.Bet jis žinos.Paglostys lygų mano veidąIr šypsosis.Negalėsiu perskaityti jo minčiųIr nesistengsiu įtarinėti -Jau seniai būsiu užmiršusi nepasitikėjimą.Naivumas užaugo su laukimu.Atsiduosiu į jo rankasIr tikėsiu jo meniškąja siela.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą