Smegenys astronautės

 

It geizeris išsiveržė pyktis

Nuplėšdamas viršugalvį

Ir švystelėdamas smegenis į neregėtas aukštumas

Kūnas vis dar ant žemės

Makaluoja rankomis lyg vaikytų nematomas muses

Veidas susitraukęs iš nebūties šalčio

Esu akla ir kurčia

Šnypščiu ir purškiu

Laukdama savo smegenų astronaučių

Sugrąžinsiančių man mane