***

 

Lyg mėnulio šviesa aplipusi

boluoja - stebuklas! - žolė.

Aš prie lango nosim prilipusi

negaliu atsidžiaugti. Gėlė

balkone sustirusi liūdi -

į saulę žiedų nebekels...

Bet širdy šitiek džiaugsmo glūdi, -

negaliu ilgėtis rudens,

negaliu dėl saulėlydžio verkti,

kai jau rytas bučiuoja akis.

Man tereikia plačiai atsimerkti

ir klausytis, ką Žemė sakys.