Klausiaus vargonų ūbavimo ilgoPagaunančio vidaus meridianusIr virpinančio tarsi siūlus šilko.Many staiga viltis apsigyveno!Galiu ir aš nušokti nuo mintiesSuplukusios nuo greičio nugaros!Stebiu spalvotus langus. O rimtiesPrisigeriu iš muzikos gyvos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą