Saldainių įdaras

 

Atiduoki man saldainių įdarą

Saldų, tąsų, gardų it ambrozija.

Prisivalgius, kaip princesei pridera,

Vėl ant žirnio snausiu... Atsikosėja

Senos sienos su išblukusiomis freskomis

Apie tave ir, žinoma, mane.

Kadaise savo laime taškėmės

Juodam nakties okeane.

Dabar prašau tik įdaro saldaus,

Kaip lašo saulės vakarui nuraudus.

Ir po manęs beržai gelsvi maldaus

Gyvenimo, suvystyto į šiaudus.

Šiauduos ramiai miegos sapnai,

Tie patys, iš kurių svajonės audžiamos.

Skambės varpeliais juokas. Tu žinai

Kieno. Ir aš žinau... Ir lūpos glaudžiamos...