Savas greitis

Neskubėjai, 

sakau, ir staiga,

nusidriekus spalio rūkams,

atsimerkei ir

- STAIGMENA! -

tiek meldeis visokiems niekams.

Ką darysi?

Kaip suksiesi tu?

Iš niūkios kaip išbrisi dienos?

Negaliu nepaklausti -

bijau,

kad net laumės vilties nežinos...

O jei būtum skubėjus?

Lemtis,

apsikaišiusi astromis plaukus,

juk vis tiek negirdėtų širdies,

besibeldžiančios

rankomis kauko.

Ak, tylėsiu geriau...

Žodžiai kanda,

nesvarbu, kad mintys it pūkas.

Savo greitį 

kiekvienas surandam,

net jei vaikštom ne savo batukais.