Palinkėjimas sau

Lai būna mano žodžiai kantrūs -

išsimiegoję ant liežuvio,

nei paprasti, nei per įmantrūs,

tokie, kokie kadais įkliuvo

į Jane's Austin plunksnos spąstus,

Kavaliauskaitės kūnų linkius...

Lai gilumos neišsigąsta

mintis ties bedugne palinkus.

O jei pabūgtų, lai nebėga

nutvėrus ryto skverną varinį.

Suvystysiu ją į sermėgą

ir lauksiu kantriai žodžių gimimo.