Kai paukščiai čiulba

 

Čiulba medžiuose rudeniui paukščiai

(Jų giesmėj tuoj visa išsimaudžiau)

Ir dėkoju gyvenimui tyliai,

Kad manęs nesibodi, kad myli.

Ima lyti nedrąsiai, dulksnoja.

Koks pasaulis gražus, pagalvoju,

Ir kaip švelniai bučiuoja dangus!

Aš, matyt, ypatingas žmogus.

Atvažiuoja tramvajus anksčiau.

Nosis kyla į viršų aukščiau -

Rytas lepina. Saule šviečiu,

Kai paukščius net per triukšmą girdžiu.