Idiliška ramybė

Ridenas debesys - vilnonės, pilkšvos vilnys

Ir slepia saulę. Vėjas tyliai snaudžia,

Tik ažuolo viršūnės lapai girdis,

O tolumoj bažnyčios bokštai gaudžia.

Sučirška šarka - veja varną juodą,

Ataidi vienišas balančio burku burku...

Ruduo sekmadienio ramybę atiduoda

Ir ši lyg katinas ant kelių murkia.

Laikas išt-į-į-į-sta... Kvepia ir svaigina

Gvazdikų galvos rožinės. Tačiau...

Vaikų balsai it skersvėjis prabyla

Ir tiek idilišką ramybę temačiau...