Apokalipsinė akimirka

užsimerkiu ir šnopuoju

akimirka man ir mano nusiraminimui

jaučiu kaistant ausis

smegenys pasiekė virimo temperatūrą

girdžiu

kaip kunkuliuoja būties skysčiai

tuoj išsiverš pro ausis mano esybės materija

paversdama mane gamtos katastrofa

kūno virpesiai įsiamžina seismografose 

braukydami linijas it genialūs architektai

tuoj tuoj tuoj... 

nurimsiu

dainuodama čiūčia liūlia

savo demoniškai pusei

atsimerkiu

vėl tapusi savimi