Susidėjau į kuprinę savo smulkmenas.Jos kitiems galbūt nevertos nė skatiko,Man tačiau jos visos iki kraujoŠirdį pjaustė ir joje paliko.O dabar einu lengvai palinkus,Su džiaugsmu nešu tarytum lobįIr, nors vis dar dreba mano kinkos,Aš jaučiu gyvenimą, ne svorį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą