Šitaip sustoja laikas

 

ištirpsta sekmadienio šviesa

virš oranžinių stogų

palikdama tik tai

kas net man nereikalinga

pasiskolintų minčių aidai

suka ratus it maitvanagiai

užuodžią mirtį

nukarūnuojančią karalius

apvelkančią būtį permatomu dvaselės rūbu

ir ištirpdančią šviesą

akių rainelėse

jose tamsa vis dar atspindi gyvenimą

kol šilti draugo pirštai neužmerkia vokų

šitaip sustoja laikas