Atsparumas

Iš meilės mano sienos -

ne matomos, o jaučiamos, -

ginybinės, bet mielos,

sustiprina, nebaudžia jos

ir laisvės nežaboja -

einu, kur akys veda,

ir amžinai kovoju,

nes nebijau ant ledo

paslysti ar parkristi.

Ne tai mane kankina...

Išeiti ir negrįžti

gyvenimas vadina.

Bet kaip negrįžt, jei šaukia

atgal vaikystės upės?

Gerai, kad vis dar laukia,

gerai, kad vis dar supas

svajonė vėjo gūsy.

Aplinkui - mano sienos.

Saugi, sakau jai, būsi;

per pusę mūsų dienos,

per pusę mūsų naktys -

dalinsim lygiai laiką.

Gerai, kad tvirtos šaknys

iš meilės sienas laiko.