Akimirkos be rūpesčių

Kiekviena akimirka be rūpesčių -

laiminga akimirka.

Jų nepastebiu,

iškvepiu it orą iš plaučių 

ir paleidžiu.

O tada... užmirštu,

palydėdama ašaromis.

Nes aš - nelaiminga:

mano viduje gyvena sunkumas.

Jo akmeninis kūnas 

sliuogia aukštyn žemyn,

nerasdamas išėjimo.

Išėjimas užpiltas sūria sielos sula.

Bijau liautis verkusi.

Ašaros apvalo, sako žmonės,

tik nutyli,

kad jos užveria kelius šviesai,

kuria sekdamas pasitraukia sunkumas.

O kai jo nebėra,

akimirkos be rūpesčių

vėl virsta laimingomis akimirkomis.