negaliu nemylėti gyvenimojo mažų keistenybių ir paslapčiųapipinančių mus lyg vijokliai paslaptingus įėjimusseniai visų užmirštusir vis dėlto - esančiusnegaliu nemylėti gyvenimožalio žalio o kartais - geltonoapdulkėjusio nuo Sacharos smėlio ir žiedadulkiųnusekusio kaip Reinas šią vasarąir vis dėlto - tekančionegaliu nemylėti gyvenimognaibančio šlaunis ir valiūkiškai besišypsančiokartais spiriančio į subinękartais ją bučiuojančioir vis dėlto - mano
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą