Išvyka į Taujėnų dvaro parką

 

šešiese asfaltu

iki Taujėnų dvaro

pro vartus ir svirną

paskendusį povų klyksmuose

kalakutų šuldubuldavime

Mūšios upelio tėkmė

nusileidžia laiptais 

subėga į tvenkinius

ir pagirdo parką

čiulbantį fontanų purslais

snaudžia klasicizmas

baltose dvaro sienose

ir už jų

kaip ir Radvilų DNR

jų išsėdėtuose balduose

tyliai ir ramiai

nugula mūsų žingsniai

ant grįstų akmenimis takelių

šešios poros akių

sugėrė šviesą ir visas jos spalvas