Įstrižo spindulio dūris

įstrižas spindulys 

kiaurai per širdį

vakaru pasrūva vidus

ir kapsi rasos lašais

pro akis

ant gimtinės žolės

kvepiančios rugpjūčio pirmąja

ir dilgčioja ant riešo

širšės pabučiavimu

kol po paskutinės nemiegotos sekundės

išsidriekia sapno gijomis

iki pasąmonės užkampių

juos krapštysiu drebančiais pirštais

ir šypsosiuosi bedante burna

vėl pajutusi 

įstrižo saulės spindulio dūrį