Pušys

Ak, pušys aukštos, aukštesnės už mintį,

Kiek jūs per amžius galėjot patirti?

Kiek visko matėt ir kiek girdėjot,

Kur visą išmintį savo padėjot?

Debesys plaukia, viršūnes kutena - 

Į viršų gyvenimas skinasi kelią;

Aukštybėj turbūt daug lengviau matos tai,

Kas dengia šešėliu būtybes žemai.

Šiurenat nuo vėjo gandų prisiklausę

Tiesiai į mano pavargusią ausį.

Girdžiu tiktai šnabždesį - nesuprantu...

Tiesiog užsimerkiu ir vìskuo... tikiu.