2022 m. liepos 11 d., pirmadienis

Odė vasarai


Tu - nemirtinga - 
mano atminty
it karalienė sėdi aukso soste.
Ir švelniai sninga
žiedlapiai balti
ramunių tau po kojom. Žiedų puokštę

laikai lyg skeptrą tu.
Šypsais plačiai -
pro tarpdančius praslysta saulės gijos.
Iš debesų lengvų
nuogi pečiai,
paskendę suknioje margų lelijų.

Tu - stebuklinga -
veidrody dangaus
it brangakmeniai žybsi žvaigždės.
Į širdį sminga
žemuogių medaus
strėlė. Bet tavo burtai tik ant žemės baigias...



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą