Auklėtojos vasara

karšta

saulė kepina viršugalvį

tarsi ruošdama smegenis savo pietums

ir vis tiek sėdžiu

išsitiesus ant dobiliukų pievutės

aplipusi vaikais it nenustygstančiais vabaliukais

rankioju skruzdes nuo basų kojų

ir baidau smalsias vapsvas

nes vasarą gyvenimas kvepia medumi