Atsisveikinimas

Nuriedėjo ašara...

Tegul.

Juk ne šiaip kokia sau -

ypatinga!

Ir krūtinėj buvo taip sunku,

nes jaučiau,

kad jau dabar man stinga

nuostabiai trumpų dienų

it uogų,

sirpstančių nuo meilės

ir nuo juoko,

nuraškytų šiandien

ir aplaistytų

ašaros druska, o šypsniu

glaistytų...