nebepastebiu lengvumo
medžių vainikuose
paukščių balsuose
dobilų žydėjime
boružės skrydyje
pilnaties šviesoje
debesies baltume
vėjo pūstelėjime
laiko bėgime
nebepastebiu lengvumo
jaučiu tik lėtą tąsą
mano pačios
iš vakar dienos į rytojų
braška kaulai ir maudžia raumenis
akys mato kitu kampu
lyg iš vidaus
pro rožinę odą
nepaklūstančią širdies laikui
nykdama
jaučiu tik lėtą tąsą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą