Dienos kaip nebuvę...

Dienos kaip nebuvę...

Tik vakaro saulė

iškišus liežuvį

laižo pasaulį.

Guliu ant sofutės 

kojas pakėlus,

ant delno lėkštutės -

purus debesėlis

svajonėmis kvepia.

Vakaro šilkas

raudonį slepia.

Juo apsivilkęs

bėgioja viršūnėm

sapnas spalvotas.

Dienos kaip nebuvę...

Lyg... išgalvota.