Trys jausmai saulei

nemėgstu saulės 

kai jos geltona akis verda man virš galvos

kunkuliuoja ir taškosi protuberantais

it dievų sriuba milžiniškame visatos puode

jaučiu jos karštį ant odos ir net po oda

maitinantį mano bejėgiškumą

raudono vėžio kiautu

ilgiuosi saulės

atskirtos nuo manęs balzganu debesų sluoksniu

jos nebuvimas išlaisvina žemės trauką

kūnas paklusta ir guli

gulomis lengviau sulaukti saulės

kaip kad meškoms ir ežiams ir švilpikams

myliu saulę

lietingais rudens ir žiemos mėnesiais

peršlapusia siela ir išbrinkusiomis kojomis

suku veidą į dangų

ieškodama įvairiausių jos leitmotyvų

skambančių man vienai vėl ir vėl

lyg pagalbos šauksmas

mano saulei