Smiltele

Aš - mažesnė už smiltį,

už dulkelę palaukėj...

Gyvenau, kad numirti,

nurimau, kad pašaukti -

balsą tavo išgirsti

atsiliepiant iš tolo

ir į eglę atvirsti,

dobilėlį atole,

susilieti su vėju -

visą svietą aplėkti!

Šitiek daug negalėjau

plakant širdžiai pasiekti...