Buvo ir, žiūrėk, - nėra!
Kas suvalgė jį? Šuva?
Kur prapuolė išvajotas
Ežere linguojąs luotas?
Saulė tirpo vos pakilus...
Stovi ajerai nebylūs
Lyg sapne aplinkui jį,
Žiūri - žemė vandeny!
O su ja, su ta žeme,
Nuskendau ir aš jame...
Kas išgelbės, kas ištrauks
Iš to atspindžio skaistaus?
Nes gyvenimas - tai čia,
Ties sekmadienio varčia,
Kojomis nekantriai mina,
Moja, eit tolyn vadina,
Sako: - Bus dar jų lyg soties,
Tik suspėk visiems šypsotis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą