Stiklas

Dejuoju į saulę žiūrėdama

Anapus dulkėtų langų, -

Nė vieno šešėlio ant svieto,

Aprėpiamo mano akių.

Vienas gyvenimas - mažas,

Kitas - lyg žemė platus,

Skiria juos lango miražas

Mano - gerai suprantu.

Bet vis dar dejuoju prispaudus

Nosį prie stiklo, o stiklas,

Maloniai odą priglaudęs,

Suvirpa tik... Neišnyksta...