Meilės siūlai

Sapnuose

persikraustau iš savo namų į tavuosius,

glamonėju voratinkliais apkibusią būtį,

pro kurią skverbiasi įkypi saulės spinduliai

it likimo adatos voratinklių lopymui.

Surenku jas visas

ir siuvinėju permatomas vorų servetėles

savo meilės siūlais, tįstančiais iš širdies

į prieblandoje snaudžiančią viltį, -

ji tebus siūlų kamuolio branduolys.

Seilėju

atbukusius pirštus ir siūlų galus,

kad lengviau praslystų per adatos ąsą.

Siūsiu, kol nebeliks skylių,

pro kurias galėtų išsprūsti laimė.