girdžiu žingsnius
anapus mano laiko
sunkius sunkius
ir monotoniškus
it metronomo taktas
jų aidas galvoje neišsilaiko
pasklinda būtyje
atsimuša į daiktus
ir neramina
kaip didžiulis raktas
užkritęs užmaršty
ir netikėtai surastas
nes nepatyriau
ką talpina šachtos
kurias neaiškios durys
nuo manęs atskyrė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą