ką mums atpūsi
vėjau vėjuotas
visas pasiutęs
vešliai garbanotas
šiauši pašiauši
odą žemelės
plėšysi stogus
rankas sušalęs
medžius vartysi
nesidrovėsi
žmogų siūbuosi
nuversti norėsi
atlėksi nulėksi
tiek ir matysim
ką mums atpūsi
ką pasakysi
Kasdienybės įkvėpti kūrybiniai etiudai: eilėraščiai, pamąstymai, dienoraštis, perskaitytų knygų apžvalgos
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Susikraunu savo baimes į krepšelį ir išeinu, žinodama, kad jų dalį kelyje pamest ketinu. Ir vien tas žinojimas šildo, suteikia drąsos - tars...
-
sapnas apžioja smegenis parkrenti akimirkos siestai ant aštrių ražienų čiužinio ir vėl pakirdęs lyg po ilgo miego įsitaisai ant metalinės lo... -
Apie tai, kaip į jūrą išplaukia laivai, jos dugne druską mala malūnas, Jūratės pilies pabiri gintarai bangomis į rankas mums pr... -
Iliustracijos autorius Skogflickan Krinta plunksnos iš pilko dangaus, Krinta purūs vatos gniutulai... Sniego močia negaili žmogaus, Jai s... -
Iliustracija iš Cargo/Imagezoo/Corbis Lyja. Gamtai gerai. Ji žalesnė nei vakar - girdosi, semiasi jėgų, turtėja. Man negerai. Maudžia sąnar... -
Nuotrauka iš vocal.media Makaronai su parmezanu tampa dažna kasdienybe - paprastumas ištiesia ranką ir laikas ima šypsotis: - Na? - klausi... -
ji trenkia gyvenimu o gyvenimas mūsų turi labai intensyvų kvapą ji priima jį kaip mes priimame dienos skubą į save kol ima virpėti pirštai k...
-
Nuotraukos autorius Istvan Kadar Photography/Getty Images Velykų atostogos baigėsi. Nuo šiandien vaikai toliau mokosi nuotoliniu būdu. Piju...
-
Stebiu save lyg iš šalies: esu apkibusi pūkeliais, žiedadulkėm ir šapaliais, gulėjusiais ant mano kelio, ir dar jausmu - tokiu keistu, kad... -
Net stebiuosi, kaip lengva mane sužavėti! Žydras viršelis su moters galva – koliažu iš žalių šakelių, gėlių žiedų, vabzdžių ir šiek tiek mo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą