aš matau
juda lūpos it bangos
ošia žodžiai
putoja jausmai
skamba juokas
ir aidi lankos
nuo gyvenimo džiaugsmo
baltai
nusidažo dangus
sninga sninga
trupiniais praeities
tu tyli
aš matau
kaip apraizgo ugningai
vijokliai tau kojas
žili
ir vis tiek aidi aidi
vingiuoja
tavo žodžiai
lyg būtų gyvi
laikas juos tarsi smėlį
sijoja
lieka tie
kuriais gyveni
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą