Rytojus

Rytojus ateis,

aš žinau,

neišvengiamai.

Nežinojimas - turtas,

naivumu aplietas,

tarsi amerikietiški blynai

su klevų sirupu...

Rytojus sugraduotas,

aš žinau,

kliūtimis man ir tau -

kiekvienam atskirai.

Meldžiu Dievą -

nenutrūksta poterių virtinė -

kad tik būtų,

visos iki vienos -

įveikiamos...

Rytojus baigsis,

aš žinau,

pasiklojęs žvaigždėtą nakties tamsą,

mėnulį pasikišęs po galva

numirs,

kad atgimtų 

it feniksas

iš vidinės žmogaus ugnies,

rusenančios sielos aukure,

kuriame deginamos svajonės -

aukos rytojui...