vakarai lyg banginiai atplaukia
sunkiasvoriais pilkais debesim
ir per naktį iš ilgesio kaukia
lyg sirenos drauge su manim
kol suskyla garsai ir pasklinda
stiklo šukėmis tiesiai po oda
susipjaustau nes jos vis dar lindi
randuose ir retai pasirodo
vakarais lyg banginiai atplaukiančiais
nuo drėgmės sunkioje tamsoje
ir per naktį iš ilgesio kaukiančiais
lyg sirenos giliai manyje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą