Byra metai lyg plytos
Tiesiai tau ant pakaušio,
Tavo rūbas - sulytas,
Kumščiai rūpestį gniaužia,
Akys žiūri į dangų,
Nuo audrų garbanotą,
Ieško praviro lango,
Bet langai - užblokuoti,
Durys visos užsklęstos,
Spynos kaukia lyg šunys,
O ant kelio - vien spąstai,
Duobės, prarajos, skujos...
Ir vis tiek švyti žvaigždės
Anapus akių,
Jeigu tik nesiliauji kartoti -
Tikiu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą